Tinkamo stogo tipo pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant namą – jis daro įtaką ne tik pastato estetikai, bet ir investicijos kaštams bei vėlesnei eksploatacijai. Du dažniausiai pasirenkami variantai yra plokščias stogas ir dvišlaitis stogas. Kuris iš jų yra pigesnis?
Pigesniu sprendimu laikomas plokščias stogas. Tačiau norint objektyviai atsakyti į šį klausimą, verta išsamiau palyginti abu stogo tipus, įvertinant jų konstrukciją, privalumus, trūkumus ir bendras įrengimo bei eksploatacijos sąnaudas.
Plokščias stogas – svarbiausi aspektai
Plokščias stogas pasižymi nedideliu nuolydžiu, dažniausiai siekiančiu nuo 3 iki 11 %, todėl jo paviršius yra beveik horizontalus. Tokio stogo konstrukciją sudaro keli sluoksniai, kurie turi būti tinkamai suprojektuoti ir kokybiškai įrengti:
- laikančioji konstrukcija – dažniausiai tai gelžbetoninė perdanga, sudaranti pagrindą kitiems stogo sluoksniams;
- nuolydžio formavimo sluoksnis – užtikrina minimalų nuolydį (paprastai 3–15°), reikalingą efektyviam lietaus vandens nutekėjimui; jis gali būti formuojamas iš betono arba termoizoliacinių medžiagų, išdėstytų reikiamu kampu;
- garo izoliacijos sluoksnis – saugo nuo vandens garų skverbimosi iš pastato vidaus į stogo konstrukciją, taip užkirsdamas kelią kondensacijai ir drėgmės kaupimuisi;
- šilumos izoliacijos sluoksnis – atsakingas už stogo šiluminę izoliaciją; dažniausiai naudojamos polistireninio putplasčio plokštės arba mineralinė vata;
- hidroizoliacijos sluoksnis – apsaugo stogą nuo kritulių; čia dažniausiai naudojama bituminė prilydoma danga, EPDM arba PVC membranos;
- apsauginis sluoksnis – naudojamas eksploatuojamuose stoguose (pvz., žaliuosiuose), gali būti sudarytas iš žvyro, betoninių plokščių ar augmenijos, saugančių izoliacinius sluoksnius nuo mechaninių pažeidimų ir UV spinduliuotės.
Efektyvus vandens nuvedimas nuo plokščio stogo yra itin svarbus jo ilgaamžiškumui. Tam naudojamos dvi pagrindinės lietaus vandens nuvedimo sistemos:
- gravitacinė sistema – vanduo nuteka dėl natūralaus stogo nuolydžio per stogo įlajas į lietvamzdžius; vamzdžiai šioje sistemoje užpildomi vandeniu ne daugiau kaip 50 %;
- vakuuminė (sifoninė) sistema – veikia sifono principu, aktyviai „išsiurbdama“ vandenį nuo stogo paviršiaus; vamzdžiai beveik visiškai užpildomi vandeniu, todėl vandens nuvedimas yra efektyvesnis ir galima naudoti mažesnio skersmens vamzdžius, kuriuos lengviau paslėpti pastato konstrukcijoje.
Nepriklausomai nuo pasirinktos sistemos, taip pat svarbu įrengti avarinio vandens nuvedimo angas parapetuose, kurios užtikrina perteklinio vandens pašalinimą intensyvių liūčių atveju ir apsaugo stogo konstrukciją nuo perkrovos.
Plokščio stogo privalumai ir trūkumai
Tarp pagrindinių plokščio stogo privalumų galima išskirti:
- moderni išvaizda – plokšti stogai suteikia pastatams minimalistinį ir šiuolaikišką charakterį, itin vertinamą modernioje architektūroje;
- mažesnės statybos sąnaudos – paprastesnė konstrukcija ir mažesnis stogo plotas leidžia sumažinti medžiagų bei darbų kaštus;
- energinis efektyvumas – mažesnis stogo plotas reiškia mažesnius šilumos nuostolius, todėl pagerėja pastato šiluminė izoliacija;
- galimybė išnaudoti stogą – plokščią stogą galima pritaikyti kaip terasą, sodą ar poilsio zoną, taip padidinant pastato funkcionalumą.
Tuo tarpu plokščio stogo trūkumai:
- vandens nuvedimas – nedidelis stogo nuolydis reikalauja itin tikslios ir patikimos lietaus vandens nuvedimo sistemos, kad būtų išvengta vandens kaupimosi ir galimų pratekėjimų;
- būtinybė kruopščiai izoliuoti – siekiant išvengti drėgmės ir kondensato problemų, plokščiam stogui reikalinga kokybiška šilumos ir hidroizoliacija;
- trumpesnis tarnavimo laikas – lyginant su šlaitiniais stogais, plokšti stogai gali būti jautresni atmosferos poveikiui, todėl jų eksploatacijos trukmė gali būti trumpesnė.
Dvišlaitis stogas – svarbiausi aspektai
Dvišlaitis stogas – tai klasikinis sprendimas, sudarytas iš dviejų pasvirusių šlaitų, susijungiančių ties kraigu. Jis dažnai sutinkamas tradicinėje architektūroje ir puikiai tinka įvairioms klimato sąlygoms. Dvišlaičiai stogai suteikia plačias galimybes rinktis stogo dangą – dažniausiai naudojamos keraminės ir cementinės čerpės bei plieninė čerpinė danga. Tinkamos dangos pasirinkimas turėtų būti grindžiamas stogo nuolydžio kampu, pastato estetika ir investuotojo biudžetu.
Dvišlaičio stogo konstrukcija pirmiausia priklauso nuo pastato tarpatramio. Kai atstumas tarp išorinių sienų yra nedidelis, dažniausiai taikoma gegninė stogo konstrukcija, kurioje gegnės remiasi tiesiai į murlotus. Esant didesniems tarpatramiams, rekomenduojama naudoti statramsčių-gulekšnių (purlinų) konstrukciją, kuri dalį apkrovų perduoda perdangai per papildomus statramsčius ir gulekšnius.
Šlaitų nuolydžio kampas dvišlaičiame stoge turi didelę įtaką palėpės funkcionalumui ir pastato išvaizdai. Rekomenduojama, kad nuolydis būtų didesnis nei 35°, nes tai leidžia efektyviai išnaudoti erdvę po stogu ir užtikrina tinkamą lietaus bei sniego nutekėjimą. Būdingas dvišlaičio stogo elementas yra trikampės šoninės sienos, vadinamos frontonais. Jos uždaro stogo tūrį ir gali būti naudojamos langams montuoti, taip papildomai apšviečiant palėpę.
Tinkama dvišlaičio stogo ventiliacija yra itin svarbi jo ilgaamžiškumui ir palėpės naudojimo komfortui. Paprasta stogo konstrukcija palengvina efektyvios vėdinimo sistemos įrengimą, kuri pašalina drėgmę iš stogo sluoksnių ir apsaugo nuo vandens garų kondensacijos bei pelėsio atsiradimo.
Dvišlaičio stogo privalumai ir trūkumai
Prie pagrindinių dvišlaičio stogo privalumų priskiriama:
- efektyvus vandens ir sniego nuvedimas – didesnis šlaitų nuolydis leidžia greitai nutekėti lietaus vandeniui ir nuslysti sniegui, taip sumažinant pratekėjimų riziką ir konstrukcijos apkrovą;
- ilgaamžiškumas – dvišlaičiai stogai paprastai yra atsparesni nepalankioms oro sąlygoms, todėl pasižymi ilgesniu tarnavimo laiku;
- galimybė įrengti gyvenamą palėpę – erdvė po dvišlaičiu stogu gali būti pritaikyta gyvenamosioms reikmėms, taip padidinant namo naudingąjį plotą;
- estetika – klasikinė dvišlaičio stogo forma puikiai dera tiek su tradicine, tiek su šiuolaikine architektūra.
Tuo tarpu dvišlaičio stogo trūkumai yra:
- didesnės statybos sąnaudos – sudėtingesnė konstrukcija ir didesnis stogo plotas didina medžiagų bei darbų kainą;
- didesni šilumos nuostoliai – didesnis stogo plotas gali lemti didesnius šilumos nuostolius, o tai daro įtaką pastato energiniam efektyvumui;
- mažesnės erdvės planavimo galimybės – lyginant su plokščiais stogais, dvišlaičiai stogai suteikia mažiau lankstumo įrengiant viršutinį aukštą, ypač esant dideliam šlaitų nuolydžiui;
- architektūriniai apribojimai – dvišlaitis stogas nustato tam tikrus pastato formos apribojimus; tokie stogai geriausiai tinka santykinai siauriems pastatams, o platesniems statiniams gali prireikti specialių konstrukcinių sprendimų, kad būtų užtikrintas reikiamas tvirtumas ir estetinė išvaizda.
Plokščias ir dvišlaitis stogas – kaštų palyginimas
Vertinant abiejų stogo tipų kaštus, plokščias stogas dažniausiai kainuoja mažiau dėl paprastesnės konstrukcijos ir mažesnio darbų bei medžiagų kiekio. Tačiau būtina įvertinti ir eksploatacines išlaidas: hidroizoliacijos kokybę, periodinę priežiūrą, vandens nuvedimo sprendimus bei galimus remonto darbus.
Dvišlaičio stogo kaina labiau priklauso nuo pasirinktos dangos (čerpės, plieninė čerpinė danga ir pan.), šlaitų sudėtingumo, detalių kiekio bei palėpės sprendimų. Lietuvoje stogo dengimo darbų kainos dažniausiai skaičiuojamos atskirai nuo medžiagų ir gali svyruoti priklausomai nuo objekto bei darbų apimties, todėl tiksliausią sąmatą pateikia rangovas po stogo apžiūros.